- atadvastis
- 1 atãdvastis sf. (1)
1. SD209 atsidvėsimas, atsikvėpimas, kvapas: Atgavau atãdvastį iš dusulio Rk. Kai sudavė jam per šoną, tai ir krito be atãdvasties Ds.
2. Sdk, Rgv pasilsėjimas, atsipūtimas, atvanga, atodvastis: Dirbau per visą dieną be atãdvasties Ds. Lėkiau dvi mylias be jokios atãdvasties Rm. Bernėkas be atãdvasties visą dieną rėkė Ob.
3. oras, tuštuma, laisva vieta orui vaikščioti: Kai nėra atãdvasties, žarijos užtrokšta, troba pelėsiais įrūgsta Sv. Pirkia aukšta, atãdvasties daugiau, o kai maža – labai trošku Kkl. Nepilk pilnos statinės alaus, palik atãdvastį – gali sprogt pilna Ob. Ežeras užšalo, ir žuvys išduso, atãdvasties čia jokios nebuvo Krkn. Ir pilvas mano kaip naujas vynas be atadvasties, kuris perplėšia naujus indus BaJob32,19.
◊ atãdvastis išė̃jo mirė: Visa atãdvastis išejo Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.